Balandžio 13 dieną vyko studentų mokslinės draugijos (blog.panko.lt/smd) surengta konferencija „Mokslo šaknys – 2011″. Konferencijoje buvo trys sekcijos – Verslo ir inžinerijos krypties sekcija (raudona),  Medicinos krypties sekcija (mėlyna), Socialinio darbo ir edukologijos krypties sekcija (žalia). Dalyvavau tik vienoje sekcijoje, kuri labiausiai domino – tai raudonoji. Nors mano manymu technologijas labiau atspindi žalia spalva, o mediciną raudonoji, bet tikrai tai nėra svarbu.

Džiugu, kad dalyvavo nemažai studentų. Ir džiugu, kad šią konferenciją suorganizavo studentai. Iniciatyva sveikintinas dalykas.

Pranešimai buvo iš skirtingų sričių, paruošti pačių studentų padedant dėstytojams.

Kas patiko? Kad atsirado, tokia mokslinė studentų draugija, kuriai manau netrūksta energijos idėjų įgyvendinimui. Taip pat patiko temos, kai kur parodyta statistika net nustebino.

Kas nepatiko? Iš VTF fakulteto mačiau tik kelis dėstytojus. Bet ir jie buvo tiesiogiai susiję su pranešimus sakančiais studentais. Manau tokį atsainų požiūrį galima įvairiai pateisinti, bet aš jį vadinu abejingumu. Studentai susiduria ne tik su išoriniais sunkumais, bet ir su vidiniais. Jeigu dėstytojui neįdomi jo studento kūryba, kaip tada jis gali skatinti studentą? O gal tikslas tik „atidėstyti“?

Paklausiau kai kurių pirmakursių kodėl nebuvo konferencijoje, tai man paaiškino jog „o ką ten veikti“?  Dažnai tai reiškia, kad jie negalvoja apie karjerą, bet dar rupi smėlio dėžė (CS ir t.t.). Gal sakysite blogai? Bet juk reikia ir tų kurie valytų kamynus. Ne gi visi projektuos, kurs verslo įmones ir pan.?

Grižtam prie konferencijos. Norėčiau pasidalinti kai kuriom pastabom iš pačių pranešimų. Pirmiausiai tai žudo pranešimų skaitymas. Kam skaityti pranešimą, kuris pateiktas skaidrėse? Ar nepaprasčiau būtų pasakyti auditorijai „pasiskaitykite, o aš perversiu naują skaidrę“?  Juk skaitymas rodo tai, kad pranešėjas nemoka suprasti, analizuoti, sintezuoti ir padaryti savų išvadų. Kitaip tariant tai neįgalus pranešimas. Bet manau, kad tokie dalykai išmokstami ir ateityje problemų su skaitymu bus mažiau.

Skaidrėse informacijos paklodės taip pat yra žudantis dalykas. Pirma reikia klausytis pranešėjo, o antra dar skaityti kalnus informacijos. Gerai, kad daug tokių pranešimų nebuvo.

Kai kuriuose pranešimuose trūksta loginių išvadų.  Bet manau, kad mes mokomės iš savo klaidų. Svarbu kažką daryti, nes tokiu būdu mes tobulėjame.

Dėkui už konferenciją Birutei Ragelytei ir SMD pirmininkui M. Šilinskui.